第4冊 第5課 mitatala 造船

講述達悟族傳統造船的過程、技術與信仰習俗。

🔊 no isibo o vazay am, ji niboan o maláhet a ipipinapinan, a no apipia rana am, ori rana o isibo rana. 如果為了舉行落成禮而砍建材,絕不可帶很差的工具;工具都準備好了以後,就可以上山砍建材了。
🔊 mangay do takey am, mi toposan o pimoamoan, apen o niagazan a kowli rana nia. 到了山上後,去自家種植的果樹園,把先前做過記號的樹木砍下來,然後扛回家。
🔊 kaktokto jia, aktoktoan o pikatangyan am, pikavangan am, cinedkeran sira, mitartarek sira. 然後測量,長度依個人需求而定;看是要建造單人船、雙人船或是大船。
🔊 ta pizangkapan o manoang (龍骨) ya, ta beken a o mateteneng a tao a, papira sira? raroa am, asa aka tao saon o mateteteneng do makeykeylian am. 連接龍骨不是人人會做的事,只有具備此技術的人能擔任此工作;一個村莊有幾人會?通常一村頂多只有一兩位。
🔊 ori o ji to mitatalai no ji ateteneng, ta ji da napai o kaji da makatenengan jia, a manngo si Mangday a, to na na ngaolii do kalahet na. 因此不會造船的人是不會輕易動工的,就怕不懂方法;就像 si Mangday,一開始造到最後覺得不理想就放棄了。
🔊 o masisidongen am, ji da todey nidonga, ori o ipiciataretarek no tao a mahay a mitatala, ta o ji asisidongen am, sino o somidong sira? 平常主動幫忙造船的人,在造船時別人也會來幫忙;相反地,平時不幫別人造船的人,誰又會幫他呢?
🔊 o ji ateteneng a tao am, ji aro o arian da am, o mateteneng am, a sino mangri, ori o ipiciataretarek no mahay a mapakavos so vazay ya. 不會造船的人常會浪費木料;但會造船的人則不會浪費材料。造船快慢的差異,就在於是否懂得技術與方法。
🔊 o mazoazoayin am, “ji vateki o kma sia”, am a no apia o langolangoy na am, to vateki ori. 如果造好的船看起來很美,愛誇耀的人就會心動說:「這麼漂亮的船,為什麼不雕刻呢?」於是就雕刻了。
🔊 o avak no tatala am, to vateki ori, no apen do kapakainahahapan jia, no kapia na no ngilin no masasagaz ya nivatekan am, ori o vatekan da do dang. 若從希望用它捕到更多魚、漁運順利的角度看,就算普通的船,也可以雕刻。
🔊 am no nakem da so kapivatek da am, ji sira pa mamiromiroa a kapitatala da rana; am ori o ji miyangayi no todaka piteytatala ya. 若是一心想要雕刻船的人,他們會先重整芋田再開始造船;這與一般為造而造的情形不同。
🔊 ta no ji mivatek am, to da minanakeman, ta ji da pa nakenakema o yahap da sia am, do akma sang. 因為若不雕刻,就不會準備;唯有打算舉行完工儀式的人,才會提前做好各項準備工作。

本課文法解析|mitatala 造船

(一)sira 的用法

sira 除了作第三人稱複數主格「他們」,亦可置於名詞後表「等等」;亦可作動詞補語(不必用處格 jira)。

1. kaktokto jia, aktoktoan o pikatangyan am, pikavangan am, cinedkeran sira, mitartarek sira.
然後測量;長度依需求,看要單人、雙人或大船等。
2. o masisidongen am, ji da todey nidonga, ori o ipiciataretarek no tao a mahay a mitatala, ta o ji asisidongen am, sino o somidong sira?
平常主動幫忙的人,造船時別人也會幫他;那平時不幫忙的人,誰會幫他們呢?

(二)ma-…(語根重疊)-en「很喜歡…的人」

構成「常常/很喜歡做…的人」:如 ma-si-sidong-en「常主動幫忙的人」、ma-zoa-zoay-in「愛漂亮/誇耀的人」。

3. o ma-sí-sidong-en am, ji da todey nidonga… sino o somidong sira?
平常很主動幫忙的人⋯(同 2 句意)。
4. o ma-zoa-zoayin am, “ji vateki o kma sia”… to vateki ori.
愛漂亮(愛誇耀)的人會說:「這麼美的船為何不雕刻?」於是就雕了。

(三)ka- 名詞

連接詞 do「因為」/so「所以」後的子句常需名物化(ka- 前綴):ka-lahet「不好」、ka-pivatek「雕刻」、ka-paka-inahahapan「希望多捕魚」。

5. … do ka-lahet na.(同:覺得不理想)
6. am no nakem da so ka-pivatek da am, ji sira pa mamiromiroa a ka-pitatala da rana;
7. o avak no tatala am, to vateki ori, no apen do ka-paka-inahahapan jia…

(四)todaka「輕易地、就」

非一般助動詞,後接名詞且無 N- 變化,用於對比兩種做事方式。

8. am ori o ji miyangayi no todaka piteytatala ya.
因此和「只為造而造」的情形不同。

(五)nakem「想」的動詞變化

nakem 可名詞化或屈折派生:nakem 作名詞;minanakeman(< i-pi-na-nakem)「想做…的原因」;nakenakema(< nake-nakem-en)「想做…」。

9. am no nakem da so ka-pivatek da am, ji sira pa mamiromiroa a ka-pitatala da rana;
若是一心想雕刻船的人,會先重整芋田再動工。
10. ta no ji mivatek am, to da minanakeman, ta ji da pa nakenakema o yahap da sia am, do akma sang.
若不雕刻,就不會準備;只有打算舉行完工禮的人,才會為這件事盡力準備。

學習活動|mitatala 造船

(一)「飛魚電台」專家訪談:造船工作流程

一位同學擔任電台主持人(A),訪問另一位同學(B,扮演造船師傅)談造船流程;其餘同學負責錄音與做重點紀錄。建議依序訪談:砍建材 → 測量 → 連接龍骨 → 雕刻與否。

A:選木與工具如何準備?
B:為了舉行落成禮而上山砍材,工具不可差,用好工具再出發。

A:上山後的步驟?
B:先到自家果樹園,砍下先前做記號的樹,扛回家再kaktokto(測量)。

A:怎麼看尺寸與船型?
B:依需求決定單人/雙人/大船等,長度自訂。

A:誰能做manoang(龍骨)連接?
B:不是人人會,通常一村只有一兩位「懂法」的人能做。

A:什麼時候會「雕」(vateki)?
B:若為祈求漁運順、希望多捕魚,即使普通的船也會雕;但「只為好看」和「為祭儀用途」不同。

(二)討論:會與不會造船的差別

全班分兩隊:甲組整理「會造船者」的共通特色;乙組整理「不會造船者」的典型問題。各組最後推派 1 名代表報告。

觀察指引(可對照課文關鍵句):
‧ 會造船者:不浪費木料、懂流程與方法、樂於幫工(平常主動幫別人,造船時也有人來幫他)。
‧ 不會造船者:易浪費材料、方法不熟就輕易動工、做到後來覺得不理想而放棄。
‧ 延伸:什麼情況下選擇「雕刻」?與「落成禮」準備(事先整地、整田)如何互相影響?

課後練習|mitatala 造船

  1. 200 字短文:以 si Mangday 為例,分析造船失敗原因
    o mitatála rana ya am, beken a to mizángkap o tao ya a mateneng a mitatala. ta o mateteneng a ka no masisidongen a tao am, ori o miteytatala am, apia so ipapareng so tatala.
    關於造船一事,並不是每個人都能勝任;除了懂得造船、且平時熱心幫工的人,才會常常造出漂亮的船。

    o ji mizangkápi a mitatala no tao ya am, sapan da o kaji da makamaogan sia, ta masalit o panoangan na a pakapiaen,
    不是人人能造船的原因之一,是擔心龍骨難作、步驟繁複而卻步。

    o ji ápapatak a tao am, aro o arian a tapi no tatala, do kaji da makatenngan jia a parengen.
    不熟手的人常因不會作法而頻繁更換船板,造成浪費。

    no parengen da am, to da nitaníta, “a kóngoen ko ya so wajin a parengen” koan da, am ori o ikaráhet na no kaparengan na am, ikáhay da mapateyka sia, makoan si Mangday a, to na rana ngaólii, do karahet na no kaparengan no tatala na.
    施工中若缺乏把握,常陷入「該怎麼辦」的遲疑,導致造船不順、不美;如 si Mangday 因作品不理想而中途放棄。

    ori o ji da to mitatalái no ji áteneng a mitatala a tao, ta sapan da o kaji da makatenngan jia a parengen am, pinomonomoen.
    因此不會造船者不輕易動工,因為擔心無法順利完成每一道工序。
  2. 海報製作:蘭嶼雕刻船花紋與意義

    設計一張解說海報(或一頁式網頁),主題為「Tatala(達悟船)花紋圖形與象徵」。可參考:鄭惠英(1985),〈雅美的大船文化〉,《中央研究院民族學研究所集刊》,57:95–155。

    Tatala(達悟船)花紋示意
    圖 1 Tatala(達悟船)花紋示意
    ‧ 圓形(o ya maliódod)=船眼:指引船至魚群匯集之處。
    ‧ 人形紋(mata na, akmi icirara na so tatala do karoan no among)=在船上划船的人。
    ‧ 波浪紋(o volavolaw na ori am, akmi wawa)=船在海上捕魚之意。